- korta
- 1 kortà (l. karta) sf. (2, 4)
1. K storo popieriaus lapelis su piešiniais ir ženkleliais žaisti, lošti ar burti: Skiriama poninės (paveiksluotos) ir akinės kortos GK1940,68. Lošiamosios kortos rš. Kortos žaislinės SD86. Kortomis, į kortas žaidžiu R220. Gal grojat kortõs? Ds. Dar kortosen grojam Dsn. Ateina kortosan grotų Lkm. Tai kortosnan groja, tai šoka, tai gieda Rš. Ano[je] pusėj dunojėlio trys berneliai kortoms ėjo d. Neturi kišenėje – nesėsk prie kortų! LzP. Kortàs kelti (perskirti kortų malką) DŽ. Jei keliamos kortos pasivelka – nelaimė Krkn.
2. ppr. pl. lošimas kortomis: Kortos esanti bjauri ir žalinga šalna tautos žiedui P.Cvir. Nesunku mumus … ant kõrtų naktis trukt DP620. ^ Neina korta (nesiseka kortomis lošti) OZ25.
3. M lapas, lakštas (knygos, popieriaus): To knyga turi šimtą kortų Dgl. Išplyšo knygai kelios kortos Šmn. Viena šalis kortos rašytos SD86. | prk.: Amžių korta kita istorijoj virto (įvyko pasikeitimas) A.Baran.
4. Pls, Ašm laiškas; atvirukas: Kad nor tas vaikas kortą atrašyt Vrn.
5. pašto siunčiamasis pranešimo blankas: Tamstos piningų korta su 7 markiais atėjo A1884,421.
◊ kortàs nukélti PnmA burti.kortàs atver̃sti DŽ atidengti sumanymus, planus, paslaptis.kità kortà atvir̃to jau kitaip kalba, išsisukinėja, veidmainiauja: Va, jau atvirto kita korta An.kortàs (kõrtomis) mèsti DŽ burti: Cigonė melagė kortomis metė man DvD371.ant kõrtos (kõrton) statýti rizikuoti: Negalima žaisti su ugnimi ir lengva ranka pastatyti ant kortos viską rš. Statė korton savo gyvybę, savo turtą, savo laisvę J.Jabl.
Dictionary of the Lithuanian Language.